Benediktas XVI

Þinia XVIII pasaulinës ligoniø dienos proga

2010 m. vasario 11 d.

Mieli broliai ir seserys,

Vasario 11-àjà, per liturginá Lurdo Švè. Mergelës Marijos minëjimà, Vatikano bazilikoje bus ðvenèiama XVIII Pasaulinë ligoniø diena. Laimingai sutapo, kad tà dienà taip pat minimos Popieþiðkosios sveikatos apsaugos darbuotojø sielovados tarybos ákûrimo 25-osios metinës. Tai papildomas motyvas dëkoti Dievui uþ iki ðiol nueità kelià sveikatos apsaugos tarnybos sielovados srityje. Nuoðirdþiai viliuosi, jog ðis minëjimas suteiks progà dar didþiadvasiðkiau ir uoliau tarnauti ligoniams ir visiems, kurie jais rûpinasi.

Per kasmetinæ Pasaulinæ ligoniø dienà Baþnyèia nori plaèiu mastu atkreipti baþnytinës bendruomenës dëmesá á sielovados tarnystës reikðmæ dideliame sveikatos apsaugos tarnybos lauke. Ši tarnystë sudaro integralià Baþnyèios misijos dalá, nes ji priklauso paèiai iðganomajai Kristaus misijai. Jis, dieviðkasis Gydytojas, „vaikðèiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius“ (Apd 10, 38). Ið jo kanèios, mirties ir prisikëlimo slëpinio þmogiðkoji kanèia ágyja prasmæ ir ðviesos pilnatvæ. Dievo tarnas Jonas Paulius II savo apaðtaliðkajame laiðke Salvifici doloris tai nuðvieèia ðiais þodþiais: „Kristaus aukoje þmogiðkoji kanèia pasiekë savo kulminacijà. Drauge ji buvo perkelta á visiðkai naujà matmená ir naujà tvarkà: ji buvo susieta su meile, ta meile, <…> kuri net ið kanèios kuria gërá, lygiai kaip ir aukðèiausias pasaulio Atpirkimo gëris buvo pasiektas Kristaus kryþiumi, ið kurio ir toliau nuolat srovena. Kristaus kryþius tapo gyvojo vandens sroviø ðaltiniu“ (18).

Vieðpats Jëzus, prieð gráþdamas pas Tëvà, per Paskutinæ vakarienæ pasilenkë nuplauti apaðtalø kojø, tuo ið anksto parengdamas aukðèiausiam meilës aktui ant kryþiaus. Šiuo gestu jis paragino savo mokinius áþengti á jo meilës, dovanojamos maþiausiesiems ir labiausiai jos reikalingiems, logikà (plg. Jn 13, 12–17). Kiekvienas krikðèionis, sekdamas jo pavyzdþiu, yra ðaukiamas kaskart ið naujo ávairiomis gyvenimo aplinkybëmis iðgyventi palyginimà apie gailestingàjá samarietá, kuris ëjo pro plëðikø ðalikelëje paliktà leisgyvá þmogø ir jo pasigailëjo; „Jis priëjo prie jo, uþpylë ant þaizdø aliejaus ir vyno, aptvarstë jas; paskui, uþkëlæs ant savo gyvulio, nugabeno á uþeigà ir slaugë já. Kità dienà jis iðsiëmë du denarus, padavë uþeigos ðeimininkui ir tarë: „Slaugyk já, o jeigu iðleisi kà virðaus, sugráþæs að tau atsilyginsiu“ (Lk 10, 33–35).

Pasakojimo pabaigoje Jëzus sako: „Eik ir tu taip daryk!“ (Lk 10, 37). Šiais þodþiais jis kreipiasi taip pat á mus. Jëzus ragina mus pasilenkti prie ðio pasaulio keliuose sutinkamø daugelio mûsø broliø ir seserø kûno ir sielos þaizdø; jis padeda mums suprasti, kad su priimama ir kasdien iðgyvenama Dievo malone ligos ir kanèios patirtis gali tapti vilties mokykla. Ið tikrøjø, kaip raðiau enciklikoje Spe salvi, „þmogø gydo ne kanèios vengimas, ne bëgimas nuo jos, bet gebëjimas kanèià priimti bei per jà bræsti, vienijantis su Kristumi, kuris su begaline meile kentëjo, atrasti joje prasmæ“ (37).

Jau Vatikano II Susirinkimas atkreipë dëmesá á svarbià Baþnyèios uþduotá rûpintis þmogiðkàja kanèia. Dogminëje konstitucijoje Lumen gentium skaitome: „Kristus buvo Tëvo pasiøstas „neðti gerosios naujienos vargdieniams, paguosti tø, kuriø ðirdis sugrudusi“ (plg. Lk 4, 18), „ieðkoti ir gelbëti, kas buvo praþuvæ“ (Lk 19, 10). Taip ir Baþnyèia apgaubia meile visus, kuriuos slegia þmogiðkoji silpnybë; maþa to, vargdieniuose ir kenèianèiuose ji atpaþásta savo vargdienio ir kenèianèio Steigëjo atvaizdà ir stengiasi palengvinti jø dalià, siekdama juose patarnauti Kristui“ (8). Baþnytinës bendruomenës humanitarinis ir dvasinis veikimas ligoniø ir kenèianèiøjø labui per ðimtmeèius reiðkësi ávairiomis formomis, taip pat institucinëmis sveikatos apsaugos struktûromis. Èia norëèiau priminti ástaigas, tiesiogiai valdomas vyskupijø arba kilusias ið ávairiø vienuolijø didþiadvasiðkumo. Tai yra vertingas paveldas: „Meilë, idant galëtø bûti tvarkinga bendruomeninë tarnyba, turi bûti organizuota“ (enciklika Deus caritas est, 20). Prieð 25 metus ákurta Popieþiðkoji sveikatos apsaugos darbuotojø sielovados taryba yra Baþnyèios rûpinimosi sveikatos apsauga dalis. Man norisi pridurti, kad dabartinëmis istorinëmis ir kultûrinëmis sàlygomis matomas dar didesnis poreikis, kad Baþnyèia dëmesingai ir plaèiai dalyvautø padëdama ligoniams, taip pat visuomenëje gebëtø veiksmingai perteikti Evangelijos vertybes, siekiant apsaugoti þmogiðkàjà gyvybæ visose vystymosi fazëse, nuo prasidëjimo iki natûralios pabaigos.

Èia norëèiau priminti Vatikano II Susirinkimo pabaigoje paskelbtà Þinià vargðams, ligoniams ir kenèiantiesiems. Susirinkimo tëvai raðo: „Visi jauèiantieji sunkià kryþiaus naðtà, verkiantieji, <…> neþinomi kenèiantieji, ágykite dràsos: esate Dievo karalystës, vilties, laimës ir gyvenimo Karalystës mylimieji. Esate kenèianèio Kristaus broliai ir, jei norite, drauge su juo gelbëjate pasaulá“ (Enchridion Vaticanum, I, n. 523, p. 313). Ið visos ðirdies dëkoju þmonëms, kurie „kasdien tarnauja ligoniams ir kenèiantiesiems“, kad „Dievo gailestingumo apaðtalavimas vis veiksmingiau atsilieptø á þmoniø lûkesèius ir poreikius“ (Jonas Paulius II. Apaðtaliðkoji konstitucija Pastor bonus, 152).

Šiais Kunigø metais mano mintys krypsta ypaè á jus, mieli kunigai, „ligoniø tarnai“, Kristaus, kuris turi pasiekti kiekvienà kanèios paþenklintà þmogø, uþuojautos þenklai ir árankiai. Raginu jus, brangûs kunigai, kad negailëtumëte pastangø jais rûpindamiesi ir juos guosdami. Laikas, praleistas ðalia tø, kurie patiria iðbandymus, pasirodo esàs vaisingas malone visiems kitiems sielovados aspektams. Galiausiai kreipiuosi á jus, brangûs ligoniai, ir praðau, kad melstumëtës ir aukotumëte savo kanèias uþ kunigus, idant jie iðliktø iðtikimi savo paðaukimui, o jø tarnystë bûtø apsti dvasiniø vaisiø ir naudinga visai Baþnyèiai.

Su ðiais jausmais meldþiuosi uþ ligonius ir jiems padedanèius asmenis, praðydamas Marijos Ligoniø Sveikatos motiniðkos globos, ir ið ðirdies suteikiu visiems apaðtaliðkàjá palaiminimà.

Ið Vatikano 2009 m. lapkrièio 22 d., Jëzaus Kristaus Visatos Valdovo iðkilmë

_____________________

„Baþnyèios þinios“, 2010 sausio 18, Nr. 1.